36/365

-Sėkmės pamokoje,gražuoli,- dar kartą perskaičiusi, išsiunčiau jam žinutę.

Ir tuomet supratau, kad viskas gyvenime pasikeitė.Mano gyvenimas tapo matomas,buvau nuoširdžiai reikalinga ir galėjau visiškai jam atsiverti. Žinojau, kad turiu būti paslaptinga, bet šį kartą man nereikėjo nuo nieko slėptis ar kažko vaidinti.Kažkur giliai širdyje kirbėjo žodžiai, kurių niekada nepavyks ištrinti.Mintys, kurios niekad nebus išsakytos.Veiksmai, kurie visada bus giliai užgniaužti. Tačiau šiandien nebėra jokių sienų ir viskas iškyla į paviršių.Šią dieną jis mano Deksteris, o aš jo Ema. Šiandien prasidės istorija,apdovanota kaip geriausia.Liepos šešioliktoji, šią dieną prisiminsiu ilgai.

- Ačiū, pupa,- šyptelėjęs atrašo.

35/365

Guliu karštoje vonioje, įsijungusi lėtą, liūdną dainą ir galvoju, kur mano gyvenimas pasisuko.Rankomis švelniai suimu sušlapusius plaukus ir surišu į susivėlusį kuoduką:- kur tu?,- nevalingai ištariu šiuos žodžius garsiai,lyg norėdama, kad kažkas mane išgirstų.Tačiau jokio atsakymo nesulaukiu. Nei iš greta esančio miegamojo, nei iš svetainės apačioje.Tavęs nėra, suprantu. Deja, tavęs niekada ir nebuvo.Tikriausiai sapnavau.Sapnavau, kaip bėga mūsų bendro gyvenimo metai, kokie laimingi būname rytais ir pavargę vakarais, kokie atsidavę savo darbams, bet vis dar mylintys vienas kitą.Regėjau mus susikibusius už rankų, mūsų gražiausias akimirkas, vėjo plaikstomus mano plaukus, sėdint ant jūros kranto ir stebint begaudantį bangas tave. Viskas buvo taip tikra, bet tuomet atsibudau.Atsibudau karštoje vonioje, kur šiluma dar nebuvo spėjusi išgaruoti.Išsileidau iš šlapių plaukų susuktą kuoduką ir panėriau.Jaučiausi taip, tarsi plūduriuočiau vandenyne.Staiga pradėjo trūkti oro ir išnirau.Gerai, kad po vandeniu nesimato ašarų, pagalvojau.-Gerai, kad nematai, kaip man be tavęs sunku,- pasakiau ir išlipau iš vonios.